Jaunimo reikalų koordinatoriaus tikslas - užtikrinti kokybišką Savivaldybei pavestų jaunimo veiklos koordinavimo funkcijų įgyvendinimą.

Jaunimo reikalų koordinatorius, sudėtinė Savivaldybės administracijos dalis, kuris organizuodamas savo darbą ir bendradarbiaudamas su Savivaldybės įstaigomis, kitais administracijos padaliniais, projektų vykdytojais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis valstybinėmis institucijomis įgyvendina rajono ir šalies jaunimo politiką.

Koordinatorių pareiginiai nuostatai konkrečiai apibrėžia tik dalį mūsų veiklos lauko. Paskutinis  punktas išveda jaunimo koordinatorius į bekraštę erdvę: „Vykdyti kitus skyriaus bei rajono savivaldybės administracijos nurodymus“. Taigi teoriškai mums gali pavesti ir su pensininkais dirbti. Gerai, jog 80% Žemaitijos zonos savivaldybių administracijos mato realų mūsų darbo krūvį ir papildomais darbais neužverčia, todėl turim šiek tiek laiko realizuoti vieną iš svarbiausių savo teisių, kuri ir yra mūsų veiklos pagrindas: „Panaudoti potencialias galimybes, aktyviai veiklai organizuojant jaunimą.“

Įgyvendinant keturių apskričių, 18 savivaldybių jaunimo politiką, bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas vykdomas visomis kryptimis: tiek horizontaliai (tarp atskirų šalies bendrosios politikos sričių bei tarp valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų), tiek vertikaliai (tarp vyriausybės ir apskričių ar savivaldybių administracijų). Tik tuomet galima tikėtis realių ir teigiamų pokyčių jaunimo politikoje ir efektyvių problemų sprendimo būdų.

 Savivaldybėse yra  160.000~ tūkstančių jaunų žmonių nuo 14 iki 29 metų. Registruotų jaunimo organizacijų Žemaitijos regione yra 260 ~, iš kurių 200 ~ sėkmingai plėtoja savo veiklą. Taip pat veikia 300 ~ neformalių jaunimo grupių.

Savivaldybės tarybos 2007 metais jaunimo veiklai skyrė 486.200  tūkst. litų, sudarydamos galimybes daugiau jaunimo įtraukti į aktyvią veiklą. Beveik visose savivaldybėse  yra tarybos patvirtintos Jaunimo politikos įgyvendinimo programos. Šiomis programomis siekiama kryptingai formuoti jaunimo politikos pagrindus, plėtoti jaunų žmonių užimtumo įvairovę, skatinti jaunimo lyderių, jaunimo darbuotojų ugdymą ir mokymą, skatinti neformalių jaunimo grupių kūrimąsi ir veiklą, stiprinti jų sąveiką su vietos savivalda.

Pagrindinis dokumentas, kuriame reglamentuoti savivaldybių rajono jaunimo politikos principai, tikslai, įgyvendinimo kryptys, yra Savivaldybių rajono jaunimo politikos koncepcijos. Pagrindinis jaunimo politikos formavimo organas – savivaldybių rajonų jaunimo reikalų tarybos, 18 savivaldybių atitinka jaunimo politikos pagrindų įstatymo nuostatas. Laikantis to paties principo, 6+6, t.y., šeši asmenys yra iš valstybinio sektoriaus, ir šeši - iš nevyriausybinio. Savivaldybėse jaunimo reikalų tarybose dirba trys Savivaldybės tarybos nariai, trys administracijos darbuotojai ir šeši žmonės iš jaunimo nevyriausybinių organizacijų. Dirbdamas taryboje, jaunimas turi puikias galimybes tiesiogiai bendrauti ir bendradarbiauti su rajono politikais, išsakyti savo nuomonę, spręsti problemas. Situacija truputi yra kita su „Apskritaisiais stalais“ iš 18 savivaldybių Žemaitijos regione yra  12 „apskritųjų stalu“ kurie jungia keliolika jaunimo organizacijų, bet tai negalutinei duomenis nes suvokdami apskritųjų stalu svarbą puikiai kursis ir kitose savivaldybėse.

 Suaktyvėjus seniūnijų bendruomenių veiklai, per jas aktyvinama ir jaunimo veikla. Tai turi keletą ryškių pliusų: jaunimas gauna paramą ir palaikymą iš suaugusių žmonių, yra įtraukiamas į veiklą kartu su tėvais, kaimynais tuo būdu užtikrinamas veiklos pastovumas ir tęstinumas jiems išvykus studijuoti, jauni žmonės gali veikti saugioje aplinkoje, mokosi darydami t.y. susipažįsta su organizacijos dokumentų tvarkymu, bankinėmis operacijomis ir pan. .  Kiekviena kaimo bendruomenė vietose stengiasi palaikyti savo jaunimą atsiliepdama į jaunuolių poreikį organizuojant jų laisvalaikį, tačiau trūksta (nėra) jaunimo darbuotojų, ypač kaimiškose seniūnijose, per kuriuos galima būtų vykdyti nuoseklią jaunimo politikos plėtrą savivaldybėje.

Jaunimo politikos plėtrą Žemaitijos regione išskyrus Klaipėdos miesto savivaldybėse sunkina tai, kad nėra jaunų, vyresnių kaip 18 metų,  asmenų, norinčių ir galinčių steigti naujas jaunimo organizacijas, įsipareigoti visuomeninei veiklai. Sunki ekonominė situacija iš rajonų išvijo didžiąją dalį jaunų žmonių: daug jų jau iš vidurinės mokyklos suolo tiesiai patraukė į užsienį, kiti išvyksta studijuoti ir į savivaldybes nebegrįžta. Paaugliai nebemato šalia savęs vyresnio amžiaus jaunuolių ir kai kada nevykusiai bando užimti susidariusias „nišas“; tai nėra gerai. Šiandien kalbama, kad didžioji dalis savivaldybių greitai liks tik vaikai ir pensininkai. Štai su tokiu jaunimėliu tenka dirbti.

                      Paaugliai – problemiškiausia amžiaus grupė, kuri IEŠKO – kuo sekti, ko siekti, kuo tikėti ir ką pamėgdžioti. Jei neranda teigiamų pavyzdžių šalia – neretai tampa „zuikiais“. Gerai, jei nepilnametis jaunuolis turi pakankamą mokymosi motyvaciją. O jei neturi? Vyresniųjų draugų šalia irgi nėra. Mūsų užduotis – siekti, kad į grupes pas autoritetą jaunimo tarpe turinčias organizacijas patektų bent jau potencialūs „zuikiai“.2006 m. Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijavo pilotinį projektą „Jaunimo centrai — jaunimo poreikiams“, kuriame dalyvavo  Telšių rajono savivaldybė. Šio projekto esmė — atrasti atviros jaunimo veiklos galimybes savivaldybėse bei parengti atvirų jaunimo centrų koncepcijas. Galima teigti, kad atviros ir saugios erdvės jaunimui sukūrimas Telšiuose pasitvirtino. Per dieną jaunimo centre vidutiniškai apsilanko nuo 10 iki 20 jaunų žmonių, vykstant tam tikroms veikloms — daugiau. Pagrindinis jaunimo centro veiklų turinys yra tikslingas bei įvairiapusis laisvalaikio užimtumas. Žinoma, kukli materialinė bazė nesudaro palankių sąlygų dar daugiau įtraukti į veiklą jaunų žmonių, o ypač gatvės jaunimą. Užtikrinti efektyvią jaunimo centro veiklą taip pat trukdo ir žmoniškieji ištekliai, todėl ieškoma galimybių kuo daugiau įtraukti savanorių.

Nėra tokio darbo, kurio nebūtų įmanoma atlikti geria, dėl tos priežasties ir į ateitį žiūrime. Tik ta ateitis šiek tiek liūdina:  Žemaitijos regione sparčiai mažėja jaunų šeimų skaičius. Sunku suprasti, kodėl centrinė respublikos valdžia nieko nedaro mūsų regionams ekonomiškai prikelti. Nebeturėsim mes to jaunimo ir galop turėsim persikvalifikuoti į pensininkų reikalų koordinatorius! Ar nereikėtų Jaunimo reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paraginti viršuj sėdinčius pasukti galvas dėl regioninės politikos? Jei bus jaunimo – mes savo darbą atliksime tikrai gerai. Negalim tik vieno dalyko padaryti – pasiekti, kad to jaunimo būtų. Tolimesnę jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo proceso pažangą gali užtikrinti tik jaunų žmonių ambicingi siekiai, betarpiškas dalyvavimas, entuziazmas ir atsidavimas vertybėms, kuriomis šis procesas paremtas.

Linkiu visiems jaunimo reikalų koordinatoriams vaisingo darbo ir mąstymo. Mąstykim formaliai ir neformaliai – kad tik Lietuva nepasentų ir mes turėtume ką veikti!

Skuodo rajono jaunimo reikalų koordinatorė –Daiva Budrienė