XXI amžiuje jaunimas nebegali natūraliai integruotis į visuomenę remdamasis savo tėvų vertybėmis. Viskas keičiasi per daug greitai. Šiandien visuomenė turi padėti jaunimui kuo greičiau atrasti savo vietą gyvenime. Kiekviena šalis ar bendruomenė privalo turėti savo „jaunimo politiką“. Nuo to priklauso jos politinė ir ekonominė ateitis. 2003 metų gruodžio mėnesį LR Seime priimtas Jaunimo politikos pagrindų įstatymas, kuriame jaunimo politika apibrėžiama, kaip kryptinga veikla, kuria sprendžiamos jaunimo problemos ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei bei jo integravimuisi į visuomenės gyvenimą, taip pat veikla, kuria siekiama visuomenės ir atskirų jos grupių supratimo bei tolerancijos jauniems žmonėms (amžius nuo 14 iki 29 metų).

Jaunimo politika yra nukreipta į svarstančio, mokančio pasinaudoti galimybėmis, aktyvaus, iniciatyvaus ir kūrybingo jauno žmogaus ugdymą. Jaunimas greičiausiai reaguoja ir prisitaiko prie pokyčių bei naujovių. Todėl vienas esminių jaunimo politikos principų - jaunimo dalyvavimas sprendžiant jam aktualius klausimus. Šis principas neįmanomas be kitų – jaunimo informavimo, jaunimo savanoriškumo ir savivaldos, kada jaunimas gali pats rinktis aktualias veiklos sritis ir prisiimti atsakomybę už jų įgyvendinimą.

Šiandien galima identifikuoti įvairius jaunimo dalyvavimo būdus – dalyvavimas akcijose, virtualiose bendruomenėse, būrimasis į neformalias grupes. Tačiau labiausiai jaunimo saviugdą užtikrina jaunimo dalyvavimas įvairių organizacijų veikloje. Organizacijos sukuria erdvę jaunų žmonių savirealizacijai. Todėl jaunas žmogus organizacijose tampa komunikabiliu, labiau pasitikinčiu savimi, sugebančiu planuoti bei įgyvendinti planus, vertinti jų efektyvumą ir kokybę, bendradarbiauti su kitais asmenimis ir organizacijomis, derinti skirtingus interesus. Tai yra tos žinios ir įgūdžiai, kurių prireiks jo ateičiai konkuruojančioje visuomenėje. Šios žinios bei patirtis būna naudingi žmogui visą jo gyvenimą, nepriklausomai nuo to, ar jis liktų visuomeninėje veikloje, ar apsispręstų dirbti valstybiniame sektoriuje, ar privačiame versle.

Vakarų Europoje ir Skandinavijos valstybėse nuo 50 % iki 65 % jaunų žmonių yra įtraukiami į įvairią veiklą. Tuo tarpu Lietuvoje pagal 2004 m. gegužės mėn. atlikto Jaunimo situacijos tyrimo duomenis tik apie 20 % jaunų žmonių dalyvauja įvairių organizacijų veikloje. Tyrimai rodo, kad daugelis jaunų žmonių nedalyvauja ne todėl, kad yra pasyvūs ar turėtų priešingas nuostatas, bet dėl to, kad nieko nežino apie jaunimo veiklą ir dalyvavimo galimybes arba nežino apie privalumus, kuriuos jiems gali suteikti dalyvavimas įvairių organizacijų veikloje.

Jaunas žmogus, norintis dalyvauti tam tikroje veikoje, tikrai ras pagal jo interesus veikiančią organizaciją ar neformalią grupę. Svarbiausia norėti tobulėti ir norėti skirti laiko ne ik sau, bet ir aplinkiniams. O tinkamų sąlygų tam sudarymas ir yra jaunimo politikos rūpestis. Juk asmens tobulėjimui tinkamų sąlygų buvimas ypač svarbus jaunystėje, kai formuojasi asmenybė, kai žmogus pradeda dalyvauti bendruomenės gyvenime, daryti jam teigiamą įtaką bei turi priimti kintančio gyvenimo iššūkius.

Nuo 2004 metų kiekvienoje savivaldybėje dirba jaunimo reikalų koordinatorius. Visuomet galima į jį kreiptis visais su jaunimo reikalais susijusiais klausimais. Apie Švenčionių rajono savivaldybės jaunimo veiklą galima sužinoti interneto svetainėje www.svencinys.lt.

Taigi žvelgdami į ateitį, prisidėkime prie mūsų savivaldybės jaunimo politikos formavimo savo įnašu – dalyvavimu, kūryba, iniciatyva ir drąsa. Svarbiausia išdrįsti ir pasakyti sau, kad esu vertas, esu verta dalyvauti...

 

Švenčionių rajono jaunimo verslumo 2007-2009 m. plėtros programa įgyvendinama Švenčionių rajono savivaldybės kartu su VŠĮ Nacionalinės plėtros instituto Švenčionių rajono jaunimo verslumo centru pagal inovatyvų modelį, parengtą remiantis organizacijos „Communicare“ (Švedija) patirtimi jaunimo verslumo plėtros srityje, kuri įvardijama ir Europos Komisijos Baltojoje knygoje „Naujas postūmis Europos jaunimui“.
Švenčionių rajono jaunimo verslumo 2007-2009 m. plėtros programos tikslinė grupė yra jauni 16-30 metų žmonės, gyvenantys Švenčionių rajone. Išskiriamos trys tikslinės grupės: nežinantys, kokios veiklos imtis, norintys pradėti verslą ir turintys savo verslą bei siekiantys jį plėtoti. Pagrindinė veikla, kuria siekiama įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, yra individualus ir grupinis konsultavimas, diskusijų ir seminarų organizavimas.
Švenčionių rajono jaunimo verslumo 2007-2009 m. plėtros programa atitinka Švenčionių rajono plėtros strateginio plano iki 2010 metų 2- o prioriteto „Verslo ir investicijų skatinimas, darni žemės ūkio ir kaimo plėtra“ 2.4 tikslo „Ugdyti rajono gyventojų verslumą, remti naujai steigiamas įmones, skatinti verslo kooperaciją“ 2.4.1. ir 2.4.2 uždavinius.
Švenčionių rajono jaunimo verslumo 2007-2009 m. plėtros programa prisideda prie Švenčionių rajono plėtros strateginio plano 3-o prioriteto „Žmogiškųjų išteklių ugdymas bei tobulinimas, gyvenimo kokybės užtikrinimas“ 3.3 tikslo 3.3.2 uždavinio „Skatinti darbo vietų kūrimą“ įgyvendinimo: Programa nukreipta į jaunimo verslumo plėtrą, tuo pačiu naujo verslo įmonių kūrimą bei esamų plėtrą, o tai lemia naujų darbo vietų atsiradimą. Be to, programa atitinka to paties prioriteto 3.5 tikslo 3.5.1 uždavinį „Sumažinti socialinę atskirtį, padėti socialinės atskirties ir rizikos grupių atstovams integruotis į bendruomenę bei aktyvią veiklą“. Jaunimas yra viena socialinės atskirties visuomenės grupių, į kurią nukreipta ši Programa. Programos priemonės yra ugdomojo pobūdžio – t.y. jaunimo verslumo, kaip savybės, plėtra. Verslumas reiškia jaunimo gebėjimą prisitaikyti prie rinkos sąlygų, įsijungti į aktyvią veiklą, nebūtinai tik pradedant verslą.