Šalies Seimui pateiktame 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte kitais metais jaunimo projektų bei veiklų finansavimui numatoma skirti tik 454 tūkst. litų. Ši suma beveik 3 kartus mažesnė nei 2009 m. arba 5,5 karto mažesnė nei 2008 m. ir net nesiekia 1997 metų lygio, kai šiai priemonei valstybės biudžete buvo numatyti 560 tūkst. litų (žr. lentele:
http://www.lijot.lt/Page.aspx?pageID=208) .
"Jaunimo veikloms bei projektams kitais metais siūloma skirti patį mažiausią finansavimą per visą jaunimo politikos istoriją Lietuvoje. Suprantame, kad šalies finansinė situacija yra sudėtinga, tačiau jei finansavimas bus karpomas taip smarkiai, prarasime dar daugiau. Tai reiškia, kad didžioji dalis ilgą laiką nuosekliai vykdytų jaunimo pilietiškumo ir tautiškumo, neformalaus ugdymo, lyderių rengimo ir kitų iniciatyvų bus priverstos žlugti. Tikėtina, kad itin smarkai sumažės veiklų mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse, kurios lengviausiai prieinamos jauniems žmonėms ir atneša daugiausiai apčiuopiamų rezultatų," – susiklosčiusią situaciją komentuoja Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT), vienijančios didžiausias jaunimo organizacijas šalyje, prezidentas Šarūnas Frolenko.
Pasak LiJOT vadovo, iš valstybės biudžeto finansuojant jaunimo projektus, 2007-2008 m. skaičiavimais, buvo įgyvendinti 397 projektai, į kuriuos kasmet buvo įtraukiama apie 120 tūkst. jaunų žmonių. 2009 m. finansuoti dar 74 projektai jaunimui. "Tai reiškia, kad tuo metu jauni žmonės galėjo aktyviai veikti, dalyvauti ir svarbiausia ugdytis, o ne sėdėti prieš televizorių, žaisti kompiuterinius žaidimus ar dar blogiau – užsiimti chuliganizmu ar daryti nusikaltimus," – sako Šarūnas Frolenko.
Nuo 2004 iki 2009 m. pradžios jaunimo politikai skiriama valstybės biudžeto dalis stabiliai didėjo. 2008 m., kai jaunimo politikai buvo skirtas didžiausias finansavimas nuo 1996 metų, nacionalinėms organizacijoms buvo skirtas 30 tūkst. litų, o regioninėms jaunimo organizacijų taryboms
vidutiniškai skirtas 11 tūkst. litų finansavimas.
"Svarbu atkreipti dėmesį, kad finansavimas jaunimo veiklai tik iš pažiūros
atrodo didelis. Nacionalinės organizacijos Lietuvoje vienija per 30 tūkst. jaunų žmonių, o regioninės jaunimo organizacijų tarybos per 250 savivaldybių jaunimo organizacijų. Tai reiškia, kad iš valstybės biudžeto kiekviena 2008 m. konkurse finansavimą gavusi regioninė jaunimo organizacijų taryba vidutiniškai gavo 600 litų, o nacionalinė organizacija – 30 litų darbui su vienu jaunu žmogumi, savo nariu," – teigia LiJOT prezidentas Šarūnas Frolenko.
Primename, kad Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) – yra 1992 m. įkurta didžiausia skėtinė nevyriausybinių jaunimo organizacijų sąjunga Lietuvoje, vienijanti 60 nacionalinių jaunimo organizacijų ir regioninių jaunimo organizacijų sąjungų. Tai yra daugiau nei 200 tūkts. jaunų žmonių.
LIJOT informacija
http://www.lijot.lt/Page.aspx?pageID=208) .
"Jaunimo veikloms bei projektams kitais metais siūloma skirti patį mažiausią finansavimą per visą jaunimo politikos istoriją Lietuvoje. Suprantame, kad šalies finansinė situacija yra sudėtinga, tačiau jei finansavimas bus karpomas taip smarkiai, prarasime dar daugiau. Tai reiškia, kad didžioji dalis ilgą laiką nuosekliai vykdytų jaunimo pilietiškumo ir tautiškumo, neformalaus ugdymo, lyderių rengimo ir kitų iniciatyvų bus priverstos žlugti. Tikėtina, kad itin smarkai sumažės veiklų mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse, kurios lengviausiai prieinamos jauniems žmonėms ir atneša daugiausiai apčiuopiamų rezultatų," – susiklosčiusią situaciją komentuoja Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT), vienijančios didžiausias jaunimo organizacijas šalyje, prezidentas Šarūnas Frolenko.
Pasak LiJOT vadovo, iš valstybės biudžeto finansuojant jaunimo projektus, 2007-2008 m. skaičiavimais, buvo įgyvendinti 397 projektai, į kuriuos kasmet buvo įtraukiama apie 120 tūkst. jaunų žmonių. 2009 m. finansuoti dar 74 projektai jaunimui. "Tai reiškia, kad tuo metu jauni žmonės galėjo aktyviai veikti, dalyvauti ir svarbiausia ugdytis, o ne sėdėti prieš televizorių, žaisti kompiuterinius žaidimus ar dar blogiau – užsiimti chuliganizmu ar daryti nusikaltimus," – sako Šarūnas Frolenko.
Nuo 2004 iki 2009 m. pradžios jaunimo politikai skiriama valstybės biudžeto dalis stabiliai didėjo. 2008 m., kai jaunimo politikai buvo skirtas didžiausias finansavimas nuo 1996 metų, nacionalinėms organizacijoms buvo skirtas 30 tūkst. litų, o regioninėms jaunimo organizacijų taryboms
vidutiniškai skirtas 11 tūkst. litų finansavimas.
"Svarbu atkreipti dėmesį, kad finansavimas jaunimo veiklai tik iš pažiūros
atrodo didelis. Nacionalinės organizacijos Lietuvoje vienija per 30 tūkst. jaunų žmonių, o regioninės jaunimo organizacijų tarybos per 250 savivaldybių jaunimo organizacijų. Tai reiškia, kad iš valstybės biudžeto kiekviena 2008 m. konkurse finansavimą gavusi regioninė jaunimo organizacijų taryba vidutiniškai gavo 600 litų, o nacionalinė organizacija – 30 litų darbui su vienu jaunu žmogumi, savo nariu," – teigia LiJOT prezidentas Šarūnas Frolenko.
Primename, kad Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) – yra 1992 m. įkurta didžiausia skėtinė nevyriausybinių jaunimo organizacijų sąjunga Lietuvoje, vienijanti 60 nacionalinių jaunimo organizacijų ir regioninių jaunimo organizacijų sąjungų. Tai yra daugiau nei 200 tūkts. jaunų žmonių.
LIJOT informacija
2009-11-17
Rėmėjai
Partneriai: