Mieli kolegos,
anksčiau buvo Lietuvoje: vaikai eidavo pas vaikus į svečius, žaisdavo iki sutemų, svečiuose ir pietus ir vakarienę pavalgydavo, niekas kąsnių neskaičiavo. Kiekvieną sutiktą gatvėje sveikino, kaimynas kaimynui nešė skerstuves, dalinosi pienu ir duona. Kartu gegužinėse trypė, kartu vaikus krikštijo ir visi pulku į laidotuves eidavo. Vaikai visus sutiktus sveikindavo, užleisti kėdę senam buvo savaime suprantamas dalykas. Visi smerkdavo bedievius, pirštais badė merginas, "pilvą pasigavusias", jų vaikus "benkartais" vadino. Apie kažkokius gėjus - net ir kalbos nebuvo. Tačiau kaip sveiku protu nesuvokiamo nukrypimo nuo normos atsispindėjo žodyje "vištgaidis". Toks, paprastai, buvo suvokiamas kaip dvasios ligonis ("tarp durų privertas", "apyšauktas", "nuo krosnies nukritęs" ir t.t.). Ir tokioje idiliškoje visuomenėje egzistavo fobijos: viena iš jų - žydų (kurie neva vaikus gaudo).Dar bijojo laumių, kurios irgi vaikus gaudo. Vilkų bijojo. Dievo labai bijojo - matot kokie buvo tamsuoliai?
Dabar Lietuvoje: sėdim užsidarę namuose. Kaimynas kaimyną retai kada pažįsta. Jei kas nors rizikuoja pasidalint skerstuvėmis ar pyragais reaguojame atsargiai (atnešė? matyt pačiam nebelenda....arba nunuodyt nori :) na bet kuriuo atveju - kažką rezga). Vaikai jau ir savi erzina - svetimų priėmimą ilgiems žaidimas toleruoja tik švenčiausieji (dar sulaužys ką, mūsų vaikų žaislai nauji, o vat Petruko - seni ir negražūs, etc.). Vaikams aiškiname, kad gatvė pilna "piktų dėdžių", kurie tik ir kėsinasi padaryti mūsų atžaloms ką nors negero. Vienžo kiekvienas išdykėlis žino: net tėvas pliaukštelėjęs per užpakalį priekabiauja. Tas išdykėlis žino: SMURTUI - NE. JO TEISES GINA VALSTYBĖ.
Ir dabar mums sako: žmonės, taigi jūs nesat lietuviai, jūs esat PASAULIO PILIEČIAI. O kad jūs nelietuviai gali įrodyt jūsų kraujo grupė: III grupė? IV grupė? na koks jūs lietuvis - jūs mongolas :) O kad akys nesiauros - tai ne paaiškinimas: po mongolo dar Napoleno kareivis jūsų proproprosenelei gražius žodžius kalbėjo. Imkite ir mylėkite visus, šalin prietarus - tegyvuoja bendravimas, paremtas tarpkultūriniu dialogu.
Tačiau apie ką mes galime kalbėti, jei realiai mes patys susikuriame savo narvą? ir kasdien apsikalam papildoma grotų eile: kas dieną girdim, kaip pas mus blogai, o broluva už balos giriasi kaip "ten" gera, kas dieną dergiam savo politikus, savo gydytojus, policininkus - visi jie blogi. O "ten" - geri. "Ten" labai labai geri :) ir ten oras geresnis. Ir šypsenos "ten" platesnės :)
Kaip galima reikalauti būti gerais europiečiais, jei mes nesugebam būti gerais kaimynais? (aš jau nekalbu apie tai, kad nesugebame būti gerais tautiečiais). Čia tas pats, kas pasiųst į olimpiadą krepšininką, kuris nemoka normaliai kamuolio rankose laikyt :) Gerbt ir mylėt VISĄ PASAULĮ, neišmokus gerbt ir mylėt tų, kurie mus supa kieme, gatvėje, kuriuos kasdien sutinkame savo laiptinėje.
Suprantu tą Europą :) Buržujai pinigų turi, vieną kitą milijoną numest - tas pats kas mums kelis centukus prie Aušros vartų bobutei. Jie kava pagirdo, pakalba kaip gerai pasaulyje be sienų, gundo, kad gyvensim ilgai, laimingai ir gražiai, jei vieni kitus gerbsim ir mylėsim. Ir mes tikim tuo, nes kavutė skani ir žodžiai gražūs :) Juk anot F. Dostojevskio pasaulį valdo tie, kurie duonos ir žuvies duoda už ačiū paėst.
Vienžo, kolegos mieli, prie ruskio buvo geriau. Nes ruskio kava (gal prisimenate tokią surogatinę "vasarą"?) buvo neskani ir žodžiai neįtikinami. Mes buvom išdidūs :)
Mes tada buvom geriausi :) Mes žinojom, kad Žalgiris kietesnis už CASK, nes tai - lietuvių komanda.
Mes žinojom, kad lietuvių kalba artimiausia indoeuropiečių prokalbei.Ir tuo didžiavomės.
Mes žinojom, kad Vilniaus universitetas seniausias Europoje. Ir tuo didžiavomės.
Mes žinojom, kad mes, nors ir okupuoti, bet dvasioj laisvi. Ir tuo didžiavomės.
Mes žinojom, kad esam lietuviai. Ir tuo baisiai didžiavomės.
Mes žinojom, kad geriausi :)
anksčiau buvo Lietuvoje: vaikai eidavo pas vaikus į svečius, žaisdavo iki sutemų, svečiuose ir pietus ir vakarienę pavalgydavo, niekas kąsnių neskaičiavo. Kiekvieną sutiktą gatvėje sveikino, kaimynas kaimynui nešė skerstuves, dalinosi pienu ir duona. Kartu gegužinėse trypė, kartu vaikus krikštijo ir visi pulku į laidotuves eidavo. Vaikai visus sutiktus sveikindavo, užleisti kėdę senam buvo savaime suprantamas dalykas. Visi smerkdavo bedievius, pirštais badė merginas, "pilvą pasigavusias", jų vaikus "benkartais" vadino. Apie kažkokius gėjus - net ir kalbos nebuvo. Tačiau kaip sveiku protu nesuvokiamo nukrypimo nuo normos atsispindėjo žodyje "vištgaidis". Toks, paprastai, buvo suvokiamas kaip dvasios ligonis ("tarp durų privertas", "apyšauktas", "nuo krosnies nukritęs" ir t.t.). Ir tokioje idiliškoje visuomenėje egzistavo fobijos: viena iš jų - žydų (kurie neva vaikus gaudo).Dar bijojo laumių, kurios irgi vaikus gaudo. Vilkų bijojo. Dievo labai bijojo - matot kokie buvo tamsuoliai?
Dabar Lietuvoje: sėdim užsidarę namuose. Kaimynas kaimyną retai kada pažįsta. Jei kas nors rizikuoja pasidalint skerstuvėmis ar pyragais reaguojame atsargiai (atnešė? matyt pačiam nebelenda....arba nunuodyt nori :) na bet kuriuo atveju - kažką rezga). Vaikai jau ir savi erzina - svetimų priėmimą ilgiems žaidimas toleruoja tik švenčiausieji (dar sulaužys ką, mūsų vaikų žaislai nauji, o vat Petruko - seni ir negražūs, etc.). Vaikams aiškiname, kad gatvė pilna "piktų dėdžių", kurie tik ir kėsinasi padaryti mūsų atžaloms ką nors negero. Vienžo kiekvienas išdykėlis žino: net tėvas pliaukštelėjęs per užpakalį priekabiauja. Tas išdykėlis žino: SMURTUI - NE. JO TEISES GINA VALSTYBĖ.
Ir dabar mums sako: žmonės, taigi jūs nesat lietuviai, jūs esat PASAULIO PILIEČIAI. O kad jūs nelietuviai gali įrodyt jūsų kraujo grupė: III grupė? IV grupė? na koks jūs lietuvis - jūs mongolas :) O kad akys nesiauros - tai ne paaiškinimas: po mongolo dar Napoleno kareivis jūsų proproprosenelei gražius žodžius kalbėjo. Imkite ir mylėkite visus, šalin prietarus - tegyvuoja bendravimas, paremtas tarpkultūriniu dialogu.
Tačiau apie ką mes galime kalbėti, jei realiai mes patys susikuriame savo narvą? ir kasdien apsikalam papildoma grotų eile: kas dieną girdim, kaip pas mus blogai, o broluva už balos giriasi kaip "ten" gera, kas dieną dergiam savo politikus, savo gydytojus, policininkus - visi jie blogi. O "ten" - geri. "Ten" labai labai geri :) ir ten oras geresnis. Ir šypsenos "ten" platesnės :)
Kaip galima reikalauti būti gerais europiečiais, jei mes nesugebam būti gerais kaimynais? (aš jau nekalbu apie tai, kad nesugebame būti gerais tautiečiais). Čia tas pats, kas pasiųst į olimpiadą krepšininką, kuris nemoka normaliai kamuolio rankose laikyt :) Gerbt ir mylėt VISĄ PASAULĮ, neišmokus gerbt ir mylėt tų, kurie mus supa kieme, gatvėje, kuriuos kasdien sutinkame savo laiptinėje.
Suprantu tą Europą :) Buržujai pinigų turi, vieną kitą milijoną numest - tas pats kas mums kelis centukus prie Aušros vartų bobutei. Jie kava pagirdo, pakalba kaip gerai pasaulyje be sienų, gundo, kad gyvensim ilgai, laimingai ir gražiai, jei vieni kitus gerbsim ir mylėsim. Ir mes tikim tuo, nes kavutė skani ir žodžiai gražūs :) Juk anot F. Dostojevskio pasaulį valdo tie, kurie duonos ir žuvies duoda už ačiū paėst.
Vienžo, kolegos mieli, prie ruskio buvo geriau. Nes ruskio kava (gal prisimenate tokią surogatinę "vasarą"?) buvo neskani ir žodžiai neįtikinami. Mes buvom išdidūs :)
Mes tada buvom geriausi :) Mes žinojom, kad Žalgiris kietesnis už CASK, nes tai - lietuvių komanda.
Mes žinojom, kad lietuvių kalba artimiausia indoeuropiečių prokalbei.Ir tuo didžiavomės.
Mes žinojom, kad Vilniaus universitetas seniausias Europoje. Ir tuo didžiavomės.
Mes žinojom, kad mes, nors ir okupuoti, bet dvasioj laisvi. Ir tuo didžiavomės.
Mes žinojom, kad esam lietuviai. Ir tuo baisiai didžiavomės.
Mes žinojom, kad geriausi :)
Esam ir būsim.
Visada.
Tokie.
Pagalvokim kai kada apie tai.......
Laimonas Abarius
Pagalvokim kai kada apie tai.......
Laimonas Abarius
Rėmėjai
Partneriai: